- kilduoti
- kildúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. kiloti: Ranką kildúoja, linus minant J. 2. intr. kilotis; judėti, krutėti: Kildúoja lentos, kad nėra prigrąžintos, t. y., kad vieną galą primini, antras pasikelia J. | Nekildúok, be įkirpsiu! Blnk. ║ šlubuoti: Žiūrėk, kas te do šlubius kildúoja! Km. 3. tr. supti: Eik vaiko kilduot! Jž.
Dictionary of the Lithuanian Language.